IJakiškių dvaras pastatytas XVI amžiuje. Paskutinysis dvaro bajoras buvo vokietis J. Koškolis, kuris 1898 metais pastatė iki šių dienų likusius klasicizmo bruožų turinčius rūmus. II pasaulinio karo metu dvare buvo įkurta rusų belaisvių stovykla, tuomet ir prasidėjo dvaro niokojimas. Po karo čia buvo atidaryta žemės ūkio mechanizavimo mokykla , o vėliau ir senelių namai. Įdomus faktas, kad Jakiškių dvaras niekuo nesiskyrė nuo kitų dvarų ir apie jį nebuvo nieko girdėti iki pirmojo pasaulinio karo. Vienintelis išlikęs prisiminimas – kuomet Jonas Kaškolis gabenosi maistą į savo dvarą jį prigavo milicininkai ir liepė susimokėti 400 rublių baudą.

2005m. dvarą įsigijo Meilė Zaleckienė, kuri atrestauravo dvarą: pakeitė išlikusių dvarų stogus, sutvarkė aplinką. Kiekvienais metais čia vyksta koncertai, parodos. Dvaras dabar vadinamas „Meilės dvaru“ dėl savo jaukumo ir šiltos atmosferos.

Žagarėje rasime viską, ko gamta taip pašykštėjo žiemgalių žemei - kalvų grandines su Žvelgaičio ir Raktuvės piliakalniais, Švėtės upes slėnį, karjeruose suformuotus dirbtinius vandens telkinius, didelius miškų masyvus, parką ir dvarą, taip pat čia yra Žagarės ozas, kuris prasideda Latvijoje ir baigiasi Lietuvos teritorijoje. Bendras ozo ilgis ~ 50 km, tačiau jis susideda iš atskirų dalių. Žagarės ozo ilgis Lietuvoje yra 17 km. Ozo atkarpa abipus piliakalnio 1964 m. paskelbta geologiniu gamtos paminklu. Iš viso Lietuvoje geologiniais paminklais paskelbti 5 ozai. Žagarės ozas ilgiausias ir įspūdingiausias iš jų. Jis yra laikomas bene vienas iš didžiausių Baltijos šalyse. Įdomu tai, kad nuo 1955m. oze buvo atrastas žvyras, kuris panaudojamas statybomis, todėl Montoriškės atšaka sovietų valdžios buvo visiškai pašalinta ir dabar jos matyti visai nebegalime.

Ann Wigmore gimė Kruopių apylinkėse kaip Ona Varapickaitė, būdama tik paauglė su tėvais bėgdama nuo karo išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas.

Ann Wigmore pasaulyje žinoma kaip vadinamojo „gyvo“ – termiškai neapdoroto maisto pradininkė, žaliavalgystės entuziastė. Moteris savo darbais siekė įgyvendinti ir kitus įkvėpti gyventi pagal vieną iš Hipokrato šūkių „maistas turi būti vaistas!“. Ann Wigmor veikla sveikatinimo ir sunkių logų profilaktikos bei alternatyviojo gydymo srityje sulaukė pasaulinio pripažinimo. Lankydamiesi jos gimtinėje Krupiuose pakalbinome kelis ten gyvenančius – visi minėjo puikiai žinantys Onos Varapickaitės nuopelnus, jos garbei miestelyje rengiamos šventės ir seminarai, taip pat pastatyti net du.

Karalių kalnas, esantis Kurtuvėnų regionio parko teritorijoje, netoli Linartų išsiskiria ypač stačiu šlaitu. Norint užkopti į viršų tenka gerokai paplušėti, tačiau užkopus atsiveria įspūdingas vaizdas į parko įpylinkes bei tolumoje tyvuliuojantį ežerą. Kalnas pramintas Karalių, nes yra duomenų jog ant kalno buvo užlipę kunigaikščiai Gediminas ir Vytautas. Teigiama, kad kalnas susiformavo paskutiniojo ledynmečio metu.

Medžiokalnio kalva kiek žemesnė nei Karalių kalnas, jos ir šlaitai nuožulnesni, apaugę tvirtais ąžuolais.

Medžiokalnis apipintas legendomis bei pasakojimais. Menamas šventasis ąžuolas – iš po kurio šaknų tryškęs šventas vanduo, netoli jo kūrenosi šventoji ugnis ir stovėjusi deivės Medeinės statula. Anot tautosakininko L. Jucevičiaus, rašiusio 1874 m., iš kalno ėję požemiai į Kražius ir Linkaučius. Medžiokalnyje jodinėdavę ir medžiodavę ponai. Iš čia ir kilęs medžiokalnio vardas, buvęs Kražių dvaro žvėrynas. Čia ilsėdavosi karalius Žygimantas Augustas, kunigaikščiai Kęsgailos, Radvilos, Chodkevičiai.

Šiandien Medžiokalnis – pamėgta Kražių jaunimo susibūrimo vieta. Čia kasmet švenčiamos Joninės, deginami laužai, rengiami koncertai ir įvairūs kiti renginiai.